- ilgokas
- длинноватый
Lietuvių—rusų kalbų žodynas . 2014.
ilgokas
Смотреть что такое "ilgokas" в других словарях:
ilgokas — ilgókas, ilgóka bdv … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
ilgokas — ilgokas, a adj. (1) K, à (3) Š 1. gana ilgas erdvės atžvilgiu; per ilgas: Parašiau ilgoką laišką NdŽ. Tiktai ką rankovės kiek ilgokos OG168. | Mergiotė būt pusė bėdos, tik ką rankos ilgokos (linkusi vaginėti) Trgn. 2. gana ilgas, apyilgis laiko… … Dictionary of the Lithuanian Language
ilgoka — ilgókas, ilgóka bdv … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
apsvarstinėjimas — sm. (1); L165,172 → apsvarstinėti: Buvo atspausdintas ilgokas straipsnis, paskirtas kalbos dalykams, būtent apsvarstinėjimui rašybos J.Jabl. svarstinėjimas; apsvarstinėjimas … Dictionary of the Lithuanian Language
kūjakotis — kūjãkotis sm. (1), kūjakotis (1) BŽ249 kūjo kotas: Kūjãkotis ilgokas OG192. Kūjakotis, nuolat spaudžiamas, rodos, lyg suplonėjęs J.Paukš … Dictionary of the Lithuanian Language
lūkinimas — lū̃kinimas sm. (1) → lūkinti 2: Ilgokas lūkinimas ne vieną nekantrino rš … Dictionary of the Lithuanian Language
nusklęsti — nusklę̃sti, nuskleñdžia (nùsklendžia), nùsklendė 1. intr. sklendžiant nuskristi: Norėdama nutūpti, starta pakyla kiek aukštyn, nusklendžia plačiai išplėstais sparnais ir jau iš anksto atkiša savo ilgokas stiprias kojas T.Ivan. Erelis nusklendė … Dictionary of the Lithuanian Language
pailgokas — 2 pailgokas, a adj. (1) 1. M kiek ilgokas. 2. ilgokai trunkantis: Jei pailgoką turėtumi laiką, tai... P. pailgokai adv.: Pradėjo mislyti pailgokai P … Dictionary of the Lithuanian Language
pailgys — pailgỹs, ė̃ adj. (3b) ilgokas: Mokėjau pailgių̃ dainių, ale užmiršau Šv. Pailgė̃ ta daina Šv … Dictionary of the Lithuanian Language
pusamžis — 1 pùsamžis sm. (1) 1. K, LL162 pusė amžiaus, šimtmečio: Prieš pusamžį gimiau sename, daug kovų pakėlusiame Sūduvių krašte rš. Pusamžis, kuriam gyvenam, ne biednesnis yra už kitus čėsus brš. Jau atgyvenau pusamžį, o atrodo, kad tik dabar turėčiau … Dictionary of the Lithuanian Language
svaičioti — svaičioti, ioja, iojo K, KII188, Jn(Kv), Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ 1. tr., intr. N kalbėti nesąmones, niekus: Klausai, ką jis svaičioja, – nei tep buvo, nei ką! Alk. Svaičioji kai sapnas, nieko nežinodamas Ut. Ką tu čia dabar svaičioji?! Šl. Ko ir… … Dictionary of the Lithuanian Language
